skrebtelti

skrèbtelti, -ia (-na Dglš), -ėjo intr. Švnč 1. Ign žr. 1 skrebtelėti: Bet kiek va kas ką skrèbtelna, tai šoksti Upn. | prk.: Išauginau vaikus su didžiausiu vargu, ė dabar anys man neduoda i skrèbtelt Ml. 2. brūkštelėti: Tik ataneša diktuotę (diktantą) – niekur ir neskrèbtelta Švnč. 3. taukštelėti, suduoti: Vadele skrèbtelė[ja]i, i bėga arklys Dglš. Kap skrèbtelė[ja]u arkliuo, tai tik pasukė uodegą ir nė kiek nepaslėkėjo Grv.